SUSITVARKYK KAMBARĮ

„Susitvarkyk kambarį!“ Šis prašymas jūsų vaikui sukelia pyktį. Jis ima verkti ir trypti kojomis. Jeigu to paprašai paauglio, jis ima išsisukinėti: „Tu mane nervini... ne dabar... leisk man...“ Ir užtrenkia duris jums prieš nosį, užsisklęsdamas savo pasaulyje - savo kambaryje. Vaikas nesupranta jūsų, jūs - vaiko. Nuo šio priešiškumo susierzinate. Jus apninka klausimai ir abejonės... Ką daryti? Vaikas diena po dienos atsisako susitvarkyti kambarį. Šis jo pasipriešinimas „išnyra“, kai jam sukanka dveji metai. Nes tokio amžiaus vaikas jau gali suprasti, ką reiškia žodis „ne“. Deja, žodis „taip“ pasigirsta daug vėliau... Taip sakant, žodžiu „ne“ pažymėta ir vaikystė, ir paauglystė. Šis žodis pradedamas tarti tuomet, kai vaikas įgyja bent truputį savarankiškumo. Vis dėlto vaikui reikia jūsų palaikymo ir buvimo šalia. Atsakymais „taip“ ir „ne“ jis taip pat išreiškia savo norą pasirinkti ir būti pripažintam savarankišku individu. Taip pat vaikas išbando jus: ar esate autoritetas šeimoje ir kiek leidžiate elgtis kitiems taip, kaip jie pageidauja. Ši akistata yra nelengva, tačiau būtina. Geriausias būdas išmokyti ir įtikinti, kad vaikas turi tvarkytis pats savo kambarį, pasinaudojant gerumu. Ir tik be pykčio!

Padėti, priversti ar įtikinėti?
Yra normalu prašyti, kad vaikas ar paauglys susitvarkytų savo kambarį. Bet tai darant reikia atsižvelgti į jo amžių. Trejų-penkerių metų amžiaus vaikai viską supranta kaip žaidimą. Pasiūlykite susitvarkyti kambarį žaidžiant ir padėkite vaikui tai padaryti. Jam reikia suprasti ir žinoti, kur kurio daikto vieta. Šešerių-dešimties metų amžiaus vaikas nori parodyti daugiau savarankiškumo ir tvarkytis kambarį vienas pats, kaip suaugęs. Bet tai nereiškia, kad jis jau moka tai daryti nuolat. Išdėstykite jam savo  argumentus, bet neverskite tvarkytis kambario taip, kaip jūs norite. Ir netvarkykite už jį. Tegul vaikas susideda daiktus ten, kur jam atrodo reikalinga.
„Įeiti draudžiama!“
Dvylikos-aštuoniolikos metų paauglio kambarys atspindi tai, kas „dedasi“ jo galvoje (emocinė netvarka ar tvarka, lytinis brendimas, įsimylėjimas ir pan.). Jis be jokios abejonės mėgins pakeisti jūsų taisykles, demonstruos savo tinginystę ir atsisakys tvarkytis. Nenustebkite, jeigu paauglys priešinsis jūsų auklėjimo taisyklėms. Paaugliui reikia laiko, kad jis pabūtų vienas savo pasaulyje. Jam labai svarbu nustatyti savo teritorijos ribas ir pasakyti tėvams: „Įeiti draudžiama!“ Supraskite tai. Maža netvarka jo kambaryje - normalu, dėl to nesinervinkite ir neverskite tobulai susitvarkyti, naudodami drastiškas priemones ir be nuolaidų. Netvarkykite kambario vietoj jo, pavyzdžiui, kai vaiko nebus, palaukite, kol sugrįš. Toks elgesys parodys, kad jūs gerbiate jo privatumą.

Nesipykite!
Jei jūsų taisyklės nėra per daug griežtos, jūsų vaikas su jomis susitaikys ir jas gerbs. Stenkitės, kad abiejų tėvų nuomonė, kuriant taisykles ar bausmes už neklausymą, sutaptų. Tėvų nesutarimas vaiką suklaidina ir sukelia dar didesnį priešiškumą. Pykčiai ar per dideli reikalavimai kelia pavojų jūsų autoritetui šeimoje. Jeigu jūs primygtinai reikalaujate susitvarkyti kambarį, įsitikinkite, kad jūsų vaikas teisingai supranta šio jūsų prašymo tikslą. Neklausydamas jūsų prašymų vaikas ar paauglys išbando jūsų kantrybę. Nesinervinkite, geriau elkitės švelniai. Juk jis - jūsų vaikas. Ir toks jo elgesys yra visiškai normalus. Supraskite jį.